Ar žinojote, kad per metus suvalgome iki vieno kilogramo mikroplastiko? Skaitykite ir sužinokite, kas yra mikroplastikas, kur jo randama, koks jo poveikis moters sveikatai bei ką mes galime padaryti, norėdamos sumažinti mikroplastiko suvartojimą.
Dėkingos už paruoštą informaciją sveikatos mokslų daktarei ir visuomenės edukacijai skirtos platformos „Vaisingumo šaknys“ (IG: @vaisingumosaknys) įkūrėjai dr. Ievai Miceikaitei.
Kas yra mikroplastikas?
Mikroplastikas - tai mažos plastiko dalelės, mažesnės nei 5 mm, ne visada matomos plika akimi. Mikroplastikas, patenkantis į mūsų organizmą per maistą, vandenį ar orą, gali kauptis audiniuose ir organuose, sukeldamas įvairias sveikatos problemas.
Blogiausia tai, kad jame yra kenksmingų priedų, kurie neigiamai veikia hormonų sistemą ir gali sukelti vėžinius susirgimus. Šie priedai būna ftalatai (pvz., „parfum“ - kvepaluose bei visuose kvapiuose grožio ir higienos produktuose), bisfenoliai BPA ir BPS (pvz., plastikinėje taroje, blizgi kasos čekiukų danga), antipirenai (pvz., vandeniui atspariuose rūbuose), PVC (pvz., maistinė plėvelė, mineralinio vandens buteliukai).
Pagal atsiradimo aplinkoje būdą, mikroplastikas būna pirminis ir antrinis.
Pirminis mikroplastikas
Gaminamas specialiai ir dedamas į konkrečią paskirtį turinčius gaminius. Pavyzdžiui, kosmetikoje, veido ar kūno šveitikliuose, dantų pastoje - tai šveičiamosios granulės. Blizgioje kosmetikoje, kūno losjonuose - tai mūsų pamėgti blizgučiai. Dar mikroplastikas dedamas į trąšas, augalų apsaugos produktus.
Antrinis mikroplastikas
Susidaro suirus didesniems plastikiniams daiktams (pvz., plastikiniams buteliams, plastiko pakuotėms, padangoms, sintetiniams rūbams). Irimas yra natūralus procesas, kurį sukelia aplinkos veiksniai - daugiausia ultravioletiniai spinduliai, vandenyno bangos, vėjas. Deja, mikroplastikas taip ir lieka aplinkoje, o šios mažosios dalelės lengviau patenka ir į mus.
Kaip mikroplastikas patenka į moters organizmą?
Mikroplastiko yra visur Žemėje - geriamajame vandenyje, ore, dirvožemyje, maiste, sintetiniuose drabužiuose, buitinėse valymo priemonėse, kosmetikoje ir kt. Todėl jis gali patekti į moters organizmą įvairiais būdais:
- Valgant užterštą maistą ar geriant vandenį - per metus suvalgome net apie 0,5-1 kg mikroplastiko. Ir mes net neįtariame, kad maistas yra užterštas, nes to, deja, nei pamatysim, nei užuosim, nei pajausim iš skonio.
- Per odą - naudojant kosmetiką su mikroplastiku, nešiojant ir skalbiant sintetinius rūbus.
- Ir tiesiog kvėpuojant mikroplastiku užterštu oru! Todėl svarbu vėdinti patalpas!
Mikroplastiko randama net placentoje, kraujyje bei išmatose!
Žurnale „Environmental International“ paskelbtas tyrimas - pirmą kartą pasaulyje mokslininkai žmogaus kraujyje aptiko mikroplastiko. Mažų dalelių rasta beveik 80 procentų tirtų žmonių. Sintetinės medžiagos dalelių rasta kūdikių ir suaugusiųjų išmatose - tai patvirtina, kad mes suvalgome nemažai mikroplastiko, tačiau visgi liūdniausia yra tai, kad ne visas jis pasišalina iš organizmo. Dalis jo lieka, kaupiasi ir taip pridaro žalos mūsų sveikatai.
Mikroplastiko rasta ir visose placentos dalyse. Placenta yra laikinasis organas, gyvuojantis tik nėštumo metu, kurio pagrindinis tikslas yra palaikyti vaisiaus gyvybę, įskaitant ir maisto medžiagų perdavimą. Šis atradimas parodo, kad dar negimęs žmogus susiduria su mikroplastiku, kuris gali paveikti jo vystymąsi dar iki gimimo. Visgi, dar nežinoma, kaip tai tiksliai paveiks vaikų, kurių mamos organizme prisikaupę mikroplastiko ir jame esančių kenksmingų medžiagų, sveikatą. Bet pagal ankstesnių tyrimų su pelėmis rezultatus bijoma, kad greičiausiai poveikis bus neigiamas.
Koks mikroplastiko poveikis moters sveikatai?
Tai yra labai nauja tema ir tyrimai vis dar atliekami, tad kaip tiksliai mikroplastikas veikia mūsų organizmą ir, ar yra saugūs jo kiekiai, dar nėra tiksliai žinoma.
Bet yra žinoma tai, kad mikroplastikas laisvai juda organizme ir gali kauptis vidaus organuose bei sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.
Mikroplastikas gali turėti tiesioginį ir netiesioginį poveikį moters sveikatai, įskaitant hormonų pusiausvyros sutrikimus, vėžio rizikos padidėjimą ir reprodukcinės sistemos problemas. Šie poveikiai yra susiję su mikroplastike esančių kenksmingų cheminių medžiagų ir toksinų, tokių kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos (angl. EDC - endocrine disrupting chemicals), ir būtent jų įsisavinimu bei kaupimu organizme. Dėl šių savybių kauptis, jas net praminė „amžinaisiais chemikalais“ (angl. the “forever chemicals”).
Pagrindinis ir jau pastebėtas mikroplastiko ir juose esančių chemikalų poveikis moterų sveikatai:
1) Hormonų pusiausvyros sutrikimai
Mikroplastike esančios endokrininę (hormonų) sistemą ardančios medžiagos, kaip pats pavadinimas sako, gali imituoti arba trukdyti natūraliai hormonų, įskaitant estrogenus, veiklai, dėl ko gali sutrikti reprodukcinė sveikata ir sumažėti vaisingumas. Kadangi visų hormonų veikla organizme yra labai susijusi, tai gali išreguliuoti įvairias organizmo sistemas (ne tik reprodukcinę) ir prisidėti prie bendrų sveikatos problemų ir lėtinių ligų atsiradimo, kaip cukrinis diabetas, nutukimas, miego sutrikimai.
2) Vėžio rizika
Tos pačios „blogietės“ medžiagos, esančios mikroplastike, yra susijusios su padidėjusia tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant krūties vėžį, rizika. Endokrininės sistemos sutrikimai gali lemti ląstelių augimo ir dalijimosi pokyčius, kurie yra vienas iš vėžio vystymosi mechanizmų.
3) Reprodukcinės sistemos sutrikimai
Mikroplastikas ir jame esantys priedai sukelia reprodukcinės sistemos sutrikimus, įskaitant ovuliacijos sutrikimus, nevaisingumą, nėštumo komplikacijas ir netgi gali paveikti vaisiaus vystymąsi. Ftalatai, randami mikroplastike, yra susiję su vaisingumo sutrikimu tiek moterims, tiek vyrams.
4) Imuninės sistemos sutrikimai
Nors tiesioginis mikroplastiko poveikis moters imuninei sistemai dar tik pradedamas tyrinėti, jau yra užuominų, kad ilgalaikis jame esančių cheminių medžiagų poveikis gali turėti neigiamą įtaką imuninei sistemai. Spėjama, kad tai sukelia lėtinį uždegimą organizme ir prisideda prie autoimuninių ligų atsiradimo.
Kaip sumažinti mikroplastiko poveikį?
- Rinkitės maistą ne plastikinėse pakuotėse bei patys nepakuokite šilto maisto į plastikinius indelius bei juose nešildykite maisto - taip išsiskiria blogieji chemikalai iš plastiko į maistą. Geriau rinkitės stiklą arba tiesiog šildykite lėkštėje.
- Venkite gerti vandenį iš plastikinių butelių - vanduo stovėdamas buteliuose dažniausiai ten prastovi ilgai bei būna veikiamas saulės, kas skatina vandens užsiteršimą chemikalais iš plastiko.
- Gerkite filtruotą vandenį.
- Naudokite daugkartinius puodelius kavos/arbatos išsinešimui - vienkartiniai net ir karštiems gėrimams skirti puodeliai yra padengti plastiku (todėl jie neištyžta įpylus karšto gėrimo), o mes su skania kava suvartojame ir mikroplastiko su blogaisiais chemikalais.
- Venkite vienkartinio naudojimo plastikinių šiaudelių ir indų.
- Venkite užsisakyti maisto vienkartinėse pakuotėse, net jei jos nėra plastikinės, jos būna padengtos plastiku su chemikalais (pvz., atpažinti galite pagal tai, kad yra slidus popieriuko, į kurį suvyniotas mėsainis, paviršius), o šiluma, kaip jau žinome, padeda medžiagoms patekti į maistą.
- Venkite greitosios mados sintetinių rūbų - rinkitės natūralaus pluošto (medvilnė, linas, vilna ir pan.) - sintetinių audinių ir rūbų gamyboje, bei juos nešiojant ir plaunant į aplinką, vandenį, orą patenka daug mikro ir nanoplastiko dalelių, kuriose gausu blogųjų chemikalų.
- Turimus sintetinius rūbus skalbkite žemoje temperatūroje (kad į aplinką patektų kuo mažiau mikroplastiko).
- Naudokite kosmetiką be mikroplastiko ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų - tikrinkite sudėtį (pvz., programėlės Kemiluppen, INCI Beauty, Think Dirty, ClearYa, Beat the MicroBead, internetinis puslapis EWG's Skin Deep).
- Venkite pridėtinių kvapų: nuo kvepalų iki oro gaiviklių ir kvapiųjų žvakių. Nors mikroplastikas kvepaluose dažniausiai nėra tiesiogiai pridedamas kaip ingredientas, kaip tai būna su kosmetikos produktais, pvz., šveitikliais, kuriuose mikroplastikas naudojamas dėl jo fizinių savybių, ar blizgučiai kremuose, dekoratyvinėje kosmetikoje. Tačiau svarbu paminėti, kad kvepalų ir asmeninės priežiūros produktų pakuotės, ypač plastikinės, yra vienas iš mikroplastiko šaltinių aplinkoje. Taip pat, ftalatai, kurie dažnai naudojami kvepalų ir kitų asmeninės priežiūros produktų gamyboje kaip kvapo stabilizatoriai, nors ir nėra „mikroplastikas“ siaurąja prasme, vis dėlto šios medžiagos yra randamos plastike ir mikroplastike. Tad tiek kvepaluose, tiek kituose kvapiuose produktuose jos turi panašų neigiamą poveikį sveikatai, įskaitant ir hormonų sistemos sutrikimus.
Taigi norint sumažinti mikroplastiko suvartojimą svarbiausia yra stengtis mažinti vienkartinio plastiko vartojimą, atkreipti dėmesį į kosmetikos ir higienos priemonių sudėtį, rinktis saugesnes maisto pakavimo alternatyvas, dėvėti natūralių audinių rūbus, vengiant greitosios mados.
Pozityviai nuteikia draudimas Europos Sąjungos kosmetikos gamintojams nebenaudoti mikroplastiko kosmetikoje - tam jau yra nustatyti konkretūs pereinamieji laikotarpiai, tačiau kai kurie gana ilgi. Pavyzdžiui, makiažo, lūpų ir nagų kosmetika, kurios sudėtyje yra sintetinių polimerų mikrodalelių, įskaitant turinčią blizgučius, dar gali būti parduodama iki 2035 m. spalio 16 d. Tačiau nuo 2023 m. spalio 17 d. jau draudžiama prekiauti kosmetikos gaminiais, kuriuose yra mikrokaroliukų (angl. microbeads).
Apie chemikalus - čia minėtus bisfenolius ir ftalatus ir pan. - daugiau šiame podkasto įraše: Chemikalų katastrofa: Nevaisingumas ir Aplinkos tarša | Vaisingumo Šaknys #18
* * * * * * * * * * * * *
Šaltiniai:
- “A Detailed Review Study on Potential Effects of Microplastics and Additives of Concern on Human Health” Claudia Campanale et al. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7068600/
- “Microplastics as an Emerging Threat to the Global Environment and Human Health” Shampa Ghosh et al.
- “Toxicity of microplastics and nanoplastics: invisible killers of female fertility and offspring health” Yuli Geng et al.
- “Adverse effects of microplastics and nanoplastics on the reproductive system: A comprehensive review of fertility and potential harmful interactions” Yifan Hong et al.
- “Impacts of microplastic on immunity” Yang et al. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9552327/
- “Plasticenta: First evidence of microplastics in human placenta” Ragusa et al. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0160412020322297
- “Where is the evidence that human exposure to microplastics is safe?” https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7319653/
- “From oceans to dinner plates: The impact of microplastics on human health” Emenike et al. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC10543225/
