Neseniai teko lankytis poliklinikoje.
Nors labai tikėjaus, kad pavyks savarankiškai išsikapstyti su medum, imbieru, citrinom, vilnonėm kojinėm ir žolelių arbatom, bet deja - nesigavo.
Atsikankinau penkias dienas, nuoširdžiai gydžiausi pagal pilną programą: sirupėliai, purškaliukai, aliejukai, inhaliacijos ir visi kiti naminiai gydymo priedai, bet gerumo - menkai, ir taip viskas nusibodo, kad nusprendžiau nebeeksperimentuoti.
Žodžiu, atlekiau į polikliniką, gerokai anksčiau, pasispaudžiau skubų bilietėlį (nes jau tikrai neturėjau jėgų laukti tose kosulių eilėse).
Valio, bilietėlis pas gydytoją rankose, skuodžiu prie kabineto ir ką matau - gausią senjorų komandą...
OK... mūsų daug ir mes jėga (arba nevisai, nes senjorai poliklinikoje nėra labai optimistiškai nusiteikę... švelniai tariant).
Žodžiu, pagaliau pasirodo gydytojas ir mūsų gretos pradeda retėti.
Ne taip greit, kaip aš norėjau, bet mes moterys kantrios, reikia - palauksim.
Laukti teko plius minus apie valandą, tarp čiaudėjančių, kosinčių kolegų...
Išvis, poliklinikoje aš ganėtinai retas svečias,
nes būtent ta visa slogi aplinka kažkaip džiaugsmo visai neprideda.
Nieko, kenčiantiems - dangus.
Galiausiai atsivėrė ir man TOS gydytojo durys, išklausė mano bėdavones ir nusiuntė skubiai kraujo nuleist.
Atėjau prie kraujo ėmimo kabineto, teko ir čia palaukt.
Atsisėdau, o suoliukas toooks nuzulęs, toooks nusėdėtas, nusitrynęs, nežinia kiek ant jo šniurkščiojančių ir kosėjančių sėdėjo...
Išsitraukiau SAVO TAS servetėles, nusivaliau rankytes - taigi kraują ims.
Pakvietė sesutė, liepė duoti pirštą, patapšnojo su vatos gabaliuku (dezinfekavo), bakst ir paleido.
Išėjau, prireikė į damų kambarėlį (juk tiek kibirų arbatų išgerta, tai tik spėju lakstyt...)
Žodžiu, užeinu į WC, o ten - net dangčio nėr, ką jau apie popieriuką kalbėt... visa laimė, kad aš turėjau SAVO servetėles.
Tada, ateinu prie kriauklės nusiplauti rankų - vanduo TIK šaltas, tiksliau ledinis, nu bet žinot, kai sergi, nelabai norisi grūdintis, kažkaip ne tas laikas..
Tai aš vėl traukiu SAVO servetėles.
Fantastika (aišku kabutėse) - tai yra gydymo įstaiga, kurioje labiau nei bet kur kitur turėtų būti sterilu, švaru, nekalbant apie karštą vandenį...
Tai visa laimė, kad aš rankinėj visada nešiojuos JAS, savo gelbėtojas-švaruoles.
