Endometriozė paveikia 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų nuo 15 iki 49 metų. Ši liga kol kas nėra išgydoma ir gali prasidėti nuo pat pirmųjų mėnesinių. Endometriozės diagnozavimas užtrunka vidutiniškai apie 7,5 metų.1
Endometriozė - kas tai per liga?
Kalbiname gyd. akušerę-ginekologę, mokslininkę dr. Švitrigailę Grincevičienę apie endometriozės specifiką, diagnozavimą, profilaktiką ir sklandančius mitus.
- Gydytoja, kodėl endometriozė tokia klastinga liga?
- Tai lėtinė, neinfekcinė, sisteminė liga, kurios simptomai nėra specifiniai. Tai reiškia, kad tokie simptomai gali būti prie įvairių ligų. Todėl ją sudėtingiau nustatyti.
Nėra vadinamo profilaktinio patikrinimo metodo, kuris greitai ir tiksliai padėtų nustatyti ligą. Ligos simptomai ir nustatoma ligos stadija nekoreliuoja - simptomai gali būti labai stiprūs ir pirmoje ligos stadijoje, arba silpni, tačiau operacijos metu stebima labiau pažengusi liga.
Deja, universalaus gydymo metodo irgi nėra - jis taikomas pagal simptomus, moters įžvalgas šeimos pagausėjimo atžvilgiu, atsižvelgiant į gydymo toleravimą ar gretutines ligas. Ne visos gydymo taktikos yra patikrintos klinikiniuose tyrimuose.
- Kodėl endometriozei diagnozuoti prireikia tiek daug metų? Kaip žinome, ji diagnozuojama per vidutiniškai 7,5 metų.
- Ligos pamatymo galimybės yra sudėtingos – ginekologinės echoskopijos metu matomi jau ryškūs pažeidimai (pvz., cistos), tačiau simptomai gali prasidėti ir esant mikro pažeidimams.
Endometriozės diagnozė nustatoma iš mėginio, kuris paimamas operacijos metu, tačiau operacija – skirtingų gydymo taktikų pasirinkimo sąrašo pabaigoje.
Be to, simptomai nėra specifiniai, galima juos jausti ir prie kitų ligų – tiek mėnesinių skausmas gali būti fiziologinės normos variacija, tiek nugaros skausmas gali būti stuburo ligos požymis, tiek tepimai iš makšties gali būti susiję su gimdos gleivinės ligomis. Kartais reikia laiko specialistui, kol visų gydytojų išvados sudedamos tam, kad pamatytų visą vaizdą. Kartais reikia laiko moteriai, kad ji pripažintų, jog simptomai blogėja ir reikalingas rimtesnis gydymas.
Jei būtų paprastas testas iš kraujo tyrimo, visi juo naudotųsi kuo greičiau. Deja, net ir šiais laikais naudojami markeriai papildo bendrą vaizdą, bet negali duoti paprasto atsakymo – taip arba ne. Mano praktikoje yra buvę atvejų, kuomet simptomai buvo labai ryškūs, tačiau net toks rimtas tyrimas, kaip magnetinio rezonanso tomografija ar operacija, diagnozę atmetė, tik pakartotinuose tyrimuose po metų išryškėjo specifiniai ligai būdingi požymiai.
- Kokio amžiaus moterims ši liga diagnozuojama dažniausiai? Ar gali ja susirgti paauglės arba jau gimdžiusios moterys?
- Diagnozuojama įvairaus amžiaus grupės moterims. Endometriozės diagnozė paauglėms ypač sudėtinga ir vėlyva, dažniau nustatoma moterims virš 40 metų2;3;4. Šiame amžiaus tarpsnyje daugiau moterų yra pagimdžiusių, lyginant su jaunesnėmis moterimis. Vis dėlto diagnozės nustatymo piko sąsaja su amžiumi leidžia suprasti, kad nėštumas ir žindymas neišgydo moterų. Nors statistika rodo, kad palyginti su panašaus amžiaus moterimis, moterų, sergančių endometrioze, tarpe yra daugiau negimdžiusių. Tačiau vaikų neturėjimas nėra priežastis endometriozei vystytis. Galbūt pažengus endometriozei sunkiau pastoti, todėl šios moterys dažniau nepastoja.
- Kaip suprantu, endometriozė gali būti nevaisingumo priežastis?
- Taip.
- Teko girdėti, kad endometriozę sukelia tamponai? Ar tai mitas, kaip jis atsirado?
- Per kiekvienas mėnesines didelei daliai moterų stebimas retrogradinis kraujo tekėjimas kiaušintakiais į pilvo ertmę, nepriklausomai nuo mėnesinių metu naudojamų priemonių. Tačiau tik daliai moterų išsivysto endometriozė.
Epidemiologiniai (didelių žmonių grupių stebėjimo) tyrimai bando sieti endometriozę su didesniu dioksinų kiekiu aplinkoje5. Yra pasvarstymų, kad kai šios medžiagos yra tampone, jos gali per makšties gleivinę patekti į kraują. Tačiau dioksinų gausu aplinkoje – užterštas vanduo, medžiagos, išsiskiriančios deginant, užterštas maistas, dirva6. Tai, ką žmogus užteršia, per amžiną apykaitos ratą vienokiu ar kitokiu būdu vėl pats suvartoja.
Toksinai ir endometriozė: kaip sumažinti toksinų savo aplinkoje?
Mikroplastikas ir moters sveikata
- Kokie dažniausi šios ligos simptomai?
- Simptomų gama varijuoja nuo stiprių skausmų, kurie gali būti ir ne mėnesinių metu, iki simptomų nebuvimo. Deja, specifinio, tik endometriozei būdingo, simptomo nėra.
- Ar yra būdų apsisaugoti nuo šios ligos? Ar jau žinomos šios ligos atsiradimo priežastys?
- Sveika gyvensena ir streso valdymas yra vieninteliai prevenciniai metodai, kuriuos mes galime valdyti. Aplinkos tarša – tik tarptautinės politikos rankose, o mes žinome, kaip tai sunkiai įgyvendinama. Genetinis polinkis irgi stebėtas ir jo mes kontroliuoti negalime. Endometriozės atsiradimas – tai įvykių grandinė, sudaryta iš mūsų genetikos, gyvensenos veiksnių, tam tikro hormoninio fono, aplinkos užterštumo ir tam tikrų atsitiktinių faktorių. Mes galime tik bandyti mažinti riziką, bet 100-procentinės garantijos nėra7. Net ir šiuolaikinės teorijos ne viską gali pilnai paaiškinti.
- Kas gali palengvinti suvaldyti ligą? Kaip galima sumažinti patiriamus simptomus?
- Gydymas yra labai individualus. Naudojami tiek hormoniniai gydymo metodai, tiek anti-hormoniniai, tiek operacija. Taip pat gali būti paskirti papildomi metodai skausmo kontrolei, pvz., nuskausminamieji vaistai. Kai kurių šalių rekomendacijose nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo rekomenduojami kaip pirminis gydymo metodas, tačiau nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad šis gydymas slopintų ligos progresavimą. Laikoma, kad antioksidantai gali prisidėti prie endometriozės gydymo.
Tyrimų apie maisto papildų naudą trūksta, todėl mes negalime pasakyti, kad jie nepadeda, bet neturime pakankamai įrodymų, kaip, kokioms moterims, kokiomis dozėmis ir kokiose situacijose padeda. Tyrimų trūkumas neįrodo, kad papildai neefektyvūs, tačiau nerodo ir priešingai.
Tada iškyla filosofiniai klausimai, ar juos vartoti, kaip, kokiais tyrimais remiantis ir kokio rezultato tikėtis. Tada tenka rinktis, ar remtis tais metodais, kurie buvo efektyvūs daugeliui žmonių, dalyvavusių tyrime (nes konkretus asmuo gali skirtis nuo daugumos), ar bandyti alternatyvius metodus, kurie nebuvo tinkamai ištirti arba duomenys pateikiami, remiantis nedidele pacientų grupe. Neretai sprendimą tenka priimti, atsižvelgiant tiek į konkrečią situaciją, tiek į paciento filosofiją, poreikius, norus, finansines galimybes ir pan.
- Ar padeda operacijos, ar vis tik ši liga linkusi atsinaujinti?
- Operacija ligos neišgydo, tačiau gali padėti suvaldyti simptomus. Skirtingos operacijų taktikos rekomenduojamos tarp skirtingų specialistų. Neretai atsižvelgiama ir į moters amžių, šeimos pagausėjimo planus, kartotinumą operacijos ir radinius operacijos metu.
- Gydytoja, ne kartą teko girdėti iš moterų, kad kai kurioms skausmas toks stiprus, kad jos alpsta, vemia, tačiau gydytojai pasako, kad tai normalu arba tiesiog paskiria hormoninę kontracepciją. Ką patartumėte tokioje situacijoje?
- Hormoninė kontracepcija gana efektyviai slopina tiek pirminę dismenorėją, tiek endometriozę. Paauglėms dažnai gydymą pradeda nuo empirinės terapijos (bandomojo gydymo), nes operacijos metu židinius reikia surasti, jie atrodo kitaip nei vyresnių moterų, gali būti neatpažinti, o operacijos rizika didelė.
Žinoma, individualizuotas gydymas, kai tiek gydytojas, tiek pacientas sutaria dėl bendros taktikos ir aptaria planą B ir C, padidina paciento motyvaciją tęsti gydymą ir sąmoningumą, vertinat vaisto poveikį organizmui. Tai prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, savalaikės kartotinės konsultacijos ir gero efekto.
Deja, žmonės - ne knygos, todėl ne visada organizmas reaguoja taip, kaip numatyta. Tačiau gydytojas ir pacientas gali kartu naudoti kompetenciją, jėgas ir įžvalgas parenkant optimalų variantą konkrečiu atveju.
Šiuolaikinė medicinos filosofija orientuojasi į gyvenimo kokybę ir normos supratimas keičiasi. Pirminė dismenorėja gali būti ir su labai išreikštais simptomais - gyvenimo kokybės gerinimas yra pagrindinis tikslas, vertinat naudos ir rizikos santykį.
- Ar yra dalykų, kurių endometrioze serganti moteris turėtų vengti?
- Rūkymas, alkoholis, nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas, greito maisto vartojimas, didelis stresas didina sisteminį uždegimą ir blogina ligos eigą. Nėštumas ir žindymas – vieninteliai natūralūs būdai ligos simptomų kontrolei, tačiau ligos neišgydo.
Šaltiniai:
1. https://endometriosis.org/resources/articles/facts-about-endometriosis/)
2. https://obgyn.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/1471-0528.16447
3. https://obgyn.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/1471-0528.14711
4. https://obgyn.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.3109/00016349709024584
5. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31805795/
6. https://www.epa.gov/dioxin/common-sources-exposure-dioxin
7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3836682/
