Endometriozė – ginekologinė liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda už gimdos ribų: kiaušidėse, kiaušintakiuose, šlaplėje, žarnyne, inkstuose bei kituose organuose. Pasaulinės endometriozės organizacijos duomenimis, ji paveikia 1 iš 10 arba beveik 200 milijonų viso pasaulio vaisingo amžiaus moterų (paprastai 15-49 metų amžiaus). Dalis jų gyvena nė neįtardamos, kad serga šia liga, kol pagaliau sulaukia tinkamos diagnozės ir gydymo.
Endometriozės atsiradimo priežastys
Pasak VUL Santaros klinikų vaisingumo centro vadovo gydytojo ginekologo Rimanto Griciaus, tikslios endometriozės priežasties niekas nežino. Yra tik daug įvairių teorijų, pavyzdžiui, kad tai imuniteto sutrikimai arba, kad per mėnesines gimdos gleivinės ląstelės patenka į pilvo ertmę ir ten implantuojasi. Yra bent šeši genominiai regionai, taip pat yra atrastos mutacijos tam tikruose genuose, susijusios ir galimai nulemiančios endometriozės atsiradimą. Taip pat galimai yra paveldimas polinkis sirgti šia liga: jei kitos jūsų šeimos moterys sirgo endometrioze, labiau tikėtina, kad ja susirgsite ir jūs, bet nebūtinai.
Tačiau nei viena iš teorijų nėra visiškai įrodyta ir nepaaiškina visų ligos vystymosi mechanizmų.
Rizika susirgti endometrioze
Endometrioze serga apie 10% vaisingo amžiaus moterų. Ligos dažnį yra sunku nustatyti, nes dalis moterų jokių simptomų neturi, kitai daliai simptomai varijuoja nuo nespecifinių iki išreikštų. Didžiausia rizika susirgti yra nuo 25 iki 40 metų, tačiau pasitaiko, kai serga ir mergaitės iki menarchės ar moterys po menopauzės. Endometriozė kamuoja moterį jai būnant reprodukcinio amžiaus, t.y. gali prasidėti nuo pirmųjų mėnesinių pradžios, o atėjus menopauzei - po truputį nurimsta. Nors židiniai lieka visam gyvenimui, simptomų ir grėsmės liga nebekelia.
Ligos atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau gydytojai pastebi, jog didesnis sergamumas šia liga yra tarp negimdžiusių moterų, - aiškina akušerė-ginekologė Anželika Kobelis. - Taip pat dažniau serga moterys, kurių menarchė buvo ankstyvesnė, kurioms menopauzė prasidėjo vėliau, kurių mėnesinių ciklas trumpesnis, kurios gausiai kraujuoja per mėnesines, turi mažą kūno masės indeksą, vartoja daug transnesočiųjų riebalų rūgščių. Mažesnę tikimybę susirgti turi daugiau kaip kartą gimdžiusios, ilgai žindžiusios, tos, kurių buvo vėlyva menarchė, kurios vartoja daug omega-3 riebiųjų rūgščių ir kontraceptines tabletes.
Endometriozės požymiai ir simptomai
Endometriozė yra dažna ir nepiktybinė liga. Didžiausia bėda yra ta, kad endometriozę nėra labai lengva nustatyti. Tai gali užtrukti ir 3, ir 7 metus ar net daugiau. Todėl moteris pati turi kreipti dėmesį į simptomus ir išsakyti juos savo ginekologui.
Pagrindinis endometriozės požymis – skausmas. Lėtiniu dubens skausmu, dismenorėja (skausmu mėnesinių metu) skundžiasi net virš 70 proc. moterų, sergančių šia liga.
Apie 20% moterų su endometrioze skundžiasi gausiu kraujavimu mėnesinių metu.
Kitas dažnas simptomas - nevaisingumas.
Kiti simptomai: tepliojimas kraujingomis išskyromis tarp menstruacijų, skausmas šlapinantis, skausmas tuštinantis, skausmas intymių santykių metu, pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, nuolatinis nuovargis, netgi pilvo viršutinės dalies skausmas, krūtinės skausmas, atkosėjimas krauju.
Jei skausmas toks, kad esate priversta išeiti iš pamokų mokykloje, paskaitų savo studijose ar net negalite dirbti - tai JAU gali būti endometriozė. Pasitaiko atvejų, kuomet atsitiktinai randami ligos židiniai, kurie nesukelia visiškai jokių simptomų.
Endometriozė diagnozuojama apibendrinant simptomus, fizinio ištyrimo duomenis, tačiau kol kas tiksli diagnozė gali būti nustatyta tik po chirurginės intervencijos, padarius biopsiją iš pažeistos vietos. Tačiau preliminarios diagnozės (be operacijos) gali užtekti norint pradėti gydymą.
Endometriozės gydymas
Endometriozė yra kontroliuojama vaistais arba chirurgine intervencija - gydymas priklauso nuo išplitimo, simptomų sunkumo. Taip pat gydymas priklauso nuo to, ar moteris norės susilaukti vaikų, ar ne. Jei endometriozė nedaug išplitusi, moteris – vyresnio amžiaus, jos nevargina stiprūs pilvo ar dubens skausmai, ji gali būti tiesiog stebima.
Hormoniniai kontraceptikai – vienas iš sprendimų, kaip užbėgti šiai ligai už akių, tačiau šioje vietoje dauguma moterų vis dar vadovaujasi mitais ir baiminasi juos vartoti, įsitikinusios, kad apaugs plaukais, pradės žvėriškai augti svoris ir panašiai...
Yra ir kitų vaistų, skiriamų endometriozės gydymui. Tinkamiausią gydymą paskirs gydytojas. Jei endometriozė išplitusi ir moterį vargina jai būdingi nusiskundimai, gydyti būtina.
Vienas iš alternatyvių gydymo būdų yra akupunktūra.
Specialių nurodymų dėl dietos, norint išvengti ligos ar gydant endometriozę nėra, tačiau yra atlikta tyrimų, nurodančių, kad riziką susirgti mažina žalių daržovių, vaisių valgymas, o didina - jautiena ir kita raudona mėsa. Literatūroje randamas tyrimas nurodo, kad pieno produktų, o ypač, jogurto ir ledų, valgymas paauglystėje, mažina riziką išgirsti endometriozės diagnozę, tačiau reiktų patvirtinančių kartotinių tyrimų.
SVARBU: Bent kartą metuose kiekviena moteris turi nueiti pasitikrinti pas ginekologą, nes tik taip padidėja galimybė rasti šią ligą. Progresuoja ji visoms skirtingai – būna ir taip, kad per pusmetį gali užaugti ir labai didelė endometrioma, o moteris nejaus jokių simptomų.
Moterims, kurios nesilanko pas ginekologus ir endometriozės negydo labai ilgai, operuojant stipriai nukenčia kiaušidžių rezervas, tokiu atveju, vėliau gali nepadėti net ir pagalbinis apvaisinimas. Kartais net moterys, turinčios pirmos ar antros stadijos endometriozę, to nežino, ir būna jau pagimdžiusios.
Konsultavo gydytoja rezidentė Paulina Blotnienė
Daugiau apie endometriozę:
Atvira Kamilės istorija - gyvenimas su endometrioze
Tikra istorija: gyvenimas sergant endometrioze
Endometriozė - klastinga liga: interviu su gydytoja
Toksinai ir endometriozė: kaip sumažinti toksinų savo aplinkoje?
